Turbūt paklausiausias būstas per krizę. Patraukli kaina ir originali erdvė. Vis didesnė vadinamųjų loftų pasiūla net per krizę juntama ne tik sostinėje ir Kaune, bet jau ir Klaipėdoje bei Panevėžyje.„Kol kas atrodo, kad „loftų” projektų iki šiol imasi atsitiktiniai žmonės ar investuotojai. Į tai dar nežiūrima rimtai. Nekilnojamojo turto agentūros galėtų steigti atskirus padalinius ar samdyti specialistus, kurie dirbtų tik su šio tipo nekilnojamuoju turtu, kaip yra ekspertų, kurie specializuojasi komercinių patalpų, namų ar butų srityje”, – įsitikinęs Egidijus Jarašūnas, tokio projekto ėmęsis pats. Kodėl „loftams”, kuriuos kalbininkai siūlo vadinti gamykliniais arba studijos tipo butais, reikia tokio dėmesio? Nes šie būstai išskirtiniai, o jų paklausa nuolat didėja. „Juk būtų normalu, kad nekilnojamojo turto portaluose galėtume ieškoti ne tik butų, namų, sandėliavimo ar komercinių patalpų, bet ir „loftų”, – įsitikinęs E.Jarašūnas.
Gera išeitis per krizę
Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas „loftų” rinkai įkvėpė gyvybės. Ne vienas originalus projektas atsirado tik dėl to, kad verslininkai, įsigiję gamyklas ir ketinę jose viską išgriauti ir įrengti daug butų, staiga pritrūko investicijų ir pirkėjų. Išeitis – mažiausiomis sąnaudomis gyventojams pasiūlyti patraukliausią būstą. „Iš pradžių buvo planuojama šį pastatą rekonstruoti, įrengti daugiau perdangų, šalia pastatyti priestatą ir pirkėjams siūlyti prestižinius butus. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai – nerealu. Studijos tipo butai tapo puikia išeitimi. Norint įrengti „loftą” buvusios gamyklos pastate nereikia didelių investicijų, o toks būstas labai paklausus. Be didelės reklamos kampanijos sulaukėme pakankamai susidomėjusių pirkėjų”, – aiškino kompanijos REES nekilnojamojo turto konsultantas Nerijus Valikonis. Prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone, P.Kalpoko gatvėje, buvusiose gamybos patalpose, ketinama įrengti 20–25 studijas, kurių aukštis – 5 metrai. Pirmieji „loftų” pastatai jau pradedami įrengti ir Klaipėdoje, buvusio Mėsos kombinato teritorijoje, ir Panevėžyje, buvusiuose Kultūros rūmuose. Šių patalpų paklausa tenkina investuotojų lūkesčius – besidominčiųjų šiais projektais atsiranda net ir be reklamos. Kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai, dar iki krizės paskubėję išvalyti gamyklų teritorijas, dabar gailisi, kad nepasiliko galimybės įgyvendinti alternatyvių projektų.
Dėl mados ar iš idėjos?
Pasak E.Jarašūno, Lietuvoje „loftais” besidominčius pirkėjus galima suskirstyti į dvi kategorijas. Vieni į tokį būstą norėtų įsikelti iš idėjos, kitiems tai – mados, įvaizdžio ar net prabangos reikalas. Pirmieji ieško kuo daugiau pramoninės autentikos. Jiems netgi labiau patinka pro langą matyti gamyklos korpusus, vaikščioti koridoriais, kuriuose plytelės buvo išklijuotos per gamyklos atidarymą, ir net nesipiktinti, kad kieme yra ne veja su vaikų žaidimų aikštele, o betono plokštės, vedančios į automobilių servisą. Įsikurti „lofte” jiems yra tarsi nuotykis, avantiūra. Visiškai nesvarbu, kad sienos plikos, langus teks keisti pačiam, kaip ir įvesti vandenį bei kanalizaciją. Panašios avantiūros ėmėsi klaipėdiečiai, įsikūrę Klaipėdos prekybos bazių teritorijoje. Kai kurie iki šiol naudojasi bendru tualetu, tačiau tokiu gyvenimu yra labai patenkinti, nes viską atperka originalios erdvės ir itin maža būsto kaina. Tačiau pastebima, kad vis daugiau žmonių reikalauja prabangos. „Loftas” – išskirtinis unikalus aukštos klasės būstas, tad ir jo aplinka turi būti atitinkama: medeliai, vejos, šaligatviai bei parduotuvės, o buvusią gamyklą turi priminti tik industriniu stiliumi, tačiau šiuolaikiškai įrengtos patalpos ir apdailintas pastato fasadas. „Vis dar vyrauja nuomonė, kad „loftai” – prieinamas būstas meniškos sielos žmonėms. Vis dėlto mūsų patirtis rodo, kad jais domisi ir dideles finansines galimybes turintys žmonės, nebūtinai menininkai. Žinoma, turtingi klientai reikalauja atitinkamos kokybės”, – aiškino E.Jarašūnas.
Sutvarkys visą teritoriją
Sostinės kompanija „Concept Lofts” kaip tik nusitaikė į „loftų” rinką ir į tuos pirkėjus, kuriems svarbu ne tik tai, kas viduje, bet ir tai, kokia aplinka supa būstą. „Soho lofts” – pirmasis loftų projektas Lietuvoje, savo koncepcija artimas JAV, Jungtinės Karalystės, Skandinavijos projektams, kai sutvarkomas ir gyventi pritaikomas visas gamyklos pastatas ir teritorija. „Manau, kad lietuviai yra pribrendę priimti tikrus „loftų” statinius, kur gyvenamosios ir kūrybinės patalpos įrengiamos tik visiškai sutvarkytame pastate, o ne stichiškai, kaip buvo iki šiol”, – sakė „Concept Lofts” vadovas Andrius Voišnys. „Soho loftai” bus įkurti buvusios Šlifavimo staklių gamyklos pastate Naujamiestyje, Statybininkų ir Smolensko gatvių sankirtoje.
Kuria miestą mieste
Pastato rekonstrukciją projektavę „Processoffice” architektai Vytautas Biekša ir Rokas Kilčiauskas pripažino, kad anksčiau buvo parengtas šios teritorijos detalusis planas, pagal kurį čia planuota statyti daugiabučius namus. Tačiau galiausiai apsispręsta įgyvendinti „loftų” projektą. Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta: trijų aukštų korpusą pritaikyti gyventi nesudėtinga, nes jis patogaus planavimo – didžiulės vientisos erdvės dideliais langais ir aukštomis lubomis. Klientams palikta daug erdvės fantazijai – jie galės įsirengti nuo 70 iki 500 kv. metrų būstus. Tačiau architektams teko pasukti galvą, ką daryti su maždaug 10 tūkst. kv. metų ploto angaru, kurio aukštis per 10 metrų, o šviesa patenka per švieslangius. Architektų idėja šią erdvę paversti miesteliu su gatvelėmis, parku, teatru, kavinėmis atrodo labai patraukliai. Juolab kad pasaulyje panašių projektų jau yra ir jie išties žadina vaizduotę. „Ši erdvė išties atrodo labai netradiciškai. Galimybė įrengti tokią didelę vientisą erdvę po stogu pasitaiko labai retai, todėl norėjosi išsaugoti tą unikalumą, sukurti lyg miestą mieste, kuris taptų ir gyventojų, ir, pavyzdžiui, netradicinio, kūrybiško verslo atstovų traukos zona”, – pasakojo architektai. Pavyzdžiui, Amsterdame miesto valdžia menininkų iniciatyvinei grupei atidavė nebenaudojamą laisvą gamyklos teritoriją. Didžiuliame angare dabar kuriasi menininkai, vaidinimus rengia keliaujančios teatro trupės. Čia įrengta riedlenčių rampa, siūloma daug kūrybinės veiklos jaunimui, o visa erdvė primena unikalų miestą po stogu su gatvėmis ir netgi parkais.
Visi projektai vienodi
„Lietuviai „loftus” kol kas supranta labai tiesmukai. Tipiškas lietuvio „loftas”: aukštos 5–6 metrų lubos, didžiuliai vitrininiai langai ir antresolė gyvenamajai erdvei išplėsti. Visi projektai vienodi. Užsienyje tokios patalpos vertinamos dėl savo išskirtinumo – visiškai netradicinio patalpų planavimo, konstrukcijų, kurių nepamatysi niekur kitur. Lietuvoje tokių unikalių patalpų trūksta. Visi „loftai” labai vienodi”, – sakė E.Jarašūnas. Be abejonės, kol kas sėkmingiausia „loftų” plėtra yra Vilniuje. Ir, reikėtų pažymėti, viename rajone – Naujamiestyje, nors apleistų gamyklų netrūksta ir kituose sostinės rajonuose bei kituose didmiesčiuose. Tačiau ir rinkos sąlygas diktuoja įprasti būsto vertinimo kriterijai: vieta ir kokybė. „Neužtenka įsigyti bet kurią gamyklą ir pritaikyti ją gyventi. Labai svarbu, kokioje vietoje yra pastatas. Tarkim, pramoniniame mieste Panevėžyje yra daug apleistų gamyklų, bet gyventojų tai nedomina, nes jos yra miesto pakraštyje. Taip pat labai svarbu pastato būklė. Mat ji gali būti avarinė”, – aiškino E.Jarašūnas. Gal būtent tai lemia, kad „loftai” sostinės Naujamiesčio rajone tampa tokie patrauklūs. Jeigu čia nebūtų gamyklų, tai būtų įprastas ir netgi labai patrauklus gyvenamasis miesto rajonas, kuriame puikiai išvystyta infrastruktūra: susisiekimas, prekybos centrai, ugdymo įstaigos. Be to, iki miesto centro – ranką ištiesti. Beje, Gedimino prospektas ir Tauro kalnas yra Naujamiesčio rajone. Tuo naudojasi nekilnojamojo turto vystytojai, gamyklas be didelių investicijų verčiantys gyvenamaisiais pastatais, kurių gyventojams dėl savo originalaus būsto nereikia nieko paaukoti – nei didesnės pinigų sumos, nei daugiabučių gyventojams įprastų patogumų.
Paklausa – milžiniška
E.Jarašūnas mano, kad ateityje tarp „loftų” plėtotojų gali kilti net konkurencija. Šiuo metu jos nėra, nes tokių būstų paklausa kur kas didesnė negu pasiūla. „Tai akivaizdu. Pavyzdžiui, jeigu tik kas nors pasiūlo išnuomoti „loftą”, klientas atsiranda akimirksniu, o dėl kai kurių patrauklesnių pirkėjai varžosi tarpusavyje net ir per krizę”, – tikino vyras. E.Jarašūnas įsitikinęs, kad Lietuvoje dar yra daug neišnaudotų galimybių. Pavyzdžiui, Klaipėdoje vis garsiau kalbama, kad dalį uosto krantinės reikėtų užleisti gyventojams. Buvusioje pramoninėje teritorijoje tikrai atsirastų galimybių įrengti „loftus” netgi su vaizdu į marias. Be to, ir sostinėje yra daug patrauklių gamybos patalpų, kurias šiuo metu yra užėmę automobilių servisai, smulkūs verslininkai, gamintojai. „Manau, kad ilgainiui problemos neliks. Kai verslininkai supras, kad daugiau naudos turės pardavę ir užleidę patalpas patraukliose miesto vietose gyventojams, pramonės palikimo mieste klausimas bus išspręstas”, – įsitikinęs E.Jarašūnas.
Netradicinių būstų kainos
Įrengtų „loftų” kainos Lietuvoje prilygsta vidutinio būsto įprastame daugiabučiame name kainai. Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje, T.Ševčenkos gatvėje, parduodamas įrengtas 80 kv. metrų ploto „loftas” su visais baldais (nuotr.), kurio kaina – 340 tūkst. litų. „Soho Lofts” projekto vystytojai planuoja, kad neįrengto būsto buvusioje Šlifavimo staklių gamykloje kainos sieks nuo 2500 iki 3700 litų už kv. metrą. Klaipėdoje, buvusio Mėsos kombinato teritorijoje, įrengtų „loftų” kainos – apie 2000 litų už kv. metrą. „Loftų” Kauno Žaliakalnyje kainos sieks apie 2300 litų už kv. metrą.
Menininkų miestelis po stogu
Buvusi NDSM laivų statykla Amsterdame (Nyderlandai), užimanti didesnį nei 10 futbolo aikščių plotą, tapo miesto alternatyvios kultūros centru (nuotr.). Pagrindiniame statinyje – 20 tūkst. kv. metrų ploto 20 metrų aukščio angare dabar šeimininkauja menininkai ir kūrybingi jaunuoliai. Viskas prasidėjo dar 1999-aisiais, kai menininkų, teatro žmonių, architektų ir riedutininkų grupė, pasivadinusi „Kinetish Noord”, paprašė vietos savivaldybės rekonstruoti laivų statyklą. Čia įrengtos jauniems menininkams įperkamos studijos ir dirbtuvės. Dirbtuvėms skirta 10 tūkst. kv. metrų ploto. Riedlentininkų parkas užima 2000 kv. m, 4000 kv. m skirta kitoms jaunimo pramogoms, o 6000 kv. m – parodoms ir spektakliams. Angare sukurtos gatvės su parkais, prie kurių šliejasi konstrukciniai blokai su visomis komunikacijomis – menininkai jas gali įsirengti savo nuožiūra. Dalis patalpų skirta vadinamiesiems loftams – gyventojai gali patys susiprojektuoti ir pasistatyti patalpas. Visa tai primena unikalų menininkų miestelį po stogu.
Informacijos šaltinis: Lietuvos Ryte