3

lrytas.lt # Apleistame sovietmečio fabrike – architekto svajonių būstas

Architektas Dmitrijus Kudinas buvo tarp pirmųjų menininkų, kurie prieš penkerius metus susiviliojo įsikurti buvusioje karinėje gamykloje Vilniaus Naujamiestyje. Kartu su bendraminčiais jam teko nemažai nuveikti, kad apleistos patalpos virstų jaukiais namais.Dabar menininkų kvartalu virstanti didžiulė buvusios gamyklos teritorija – populiari vieta. Čia kuriasi ne tik meno žmonės, bet ir nestandartinio būsto ar biuro ieškantys verslininkai.

Įrengtos patalpos parduodamos ar nuomojamos tikrai nepigiai. Prieš penketą metų patalpas apleistoje gamykloje teko pirkti urmu. Už kvadratinį metrą jie mokėjo po 500 litų, bet turėjo iš karto pirkti visą maždaug tūkstančio kvadratinių metrų aukštą.

„Ant popieriaus lapo ranka tuomet braižėme aukšto planą ir užrašydami savo vardus visą plotą dalinomės maždaug po 60 kvadratinių metrų. Tuomet tai buvo visiškai tuščias ir apleistas gamyklos korpusas. Skirtingai nuo kitų, kuriuose veikė įvairios firmos, šis korpusas visiškai nefunkcionavo. Jame buvo išjungtas šildymas, elektra, neveikė kanalizacijos sistema“, – pradžią prisiminė 34-erių architektas.

Lietuvos rytas loftai Į bendriją susibūrę bendraminčiai griovė pertvaras, išvežė kalnus šiukšlių, kad laimėtų kuo daugiau aukščio, buvusiuose gamyklos cechuose išdaužė betonines grindis. Buvo suprojektuoti ir įrengti nauji lauko inžineriniai tinklai, kanalizacija ir vandentiekis, dujinio šildymo sistema. Teko sutvarkyti patalpų teisinį registravimą ir išsinuomoti po pastatu esantį žemės sklypą.

Susibūrė bendraminčiai

„Kūriausi čia ir dėl nestandartinės erdvės. Tačiau svarbiausia – sava kūrybinių žmonių bendruomenė, kurioje nėra atsitiktinių žmonių, lengva ne tik susitarti ir tvarkytis, bet ir smagu vakaroti drauge“, – kaimynais džiaugiasi D.Kudinas. Anot jo, kad ir kur žmogus gyventų – ar daugiabutyje, ar nuosavų namų kvartale, bendruomeniškumas yra labai svarbus dalykas. Nors meno žmonės – individualistai, mąsto ir siekia to paties: kurti nenuobodžią aplinką, atgaivinti patrauklų, bet vis dar merdintį miesto kvartalą. Ne vienerius metus Londone praleidęs architektas matė, kaip madingais ir prestižiniais kvartalais tapo buvę apleisti fabrikų rajonai rytiniame Londone. Ten ėmė kurtis ne tik dailininkai, dizaineriai, fotografai, kūrybinės agentūros, bet ir turtingi verslininkai, žvaigždės. Nekilnojamojo turto kainos ten pranoko net kai kurių nuo seno gerą vardą turinčių kvartalų kainas, o žmones anksčiau gąsdinusi pramoninė aplinka dabar ėmė vilioti. Lietuvos rytas apie loftus

Dėl ploto erdvės neaukojo

Kol kas buvusios karinės gamyklos aplinkos Naujamiestyje dar nepalietė didesni pokyčiai. Dėl sunkmečio čia buvo pristabdyti didesni darbai, atidėtos ne vienerios įkurtuvės. Tačiau Dmitrijus neabejoja, kad anksčiau ar vėliau čia neatpažįstamai bus pakeistos ir apšiurusios laiptinės, tamsūs koridoriai, pastatų fasadai bei visa aplinka. Kol kas į architekto butą-studiją trečiajame aukšte tenka kilti nešildoma, apsilupinėjusiomis sienomis laiptine, nudaužytomis laiptų pakopomis, siaurame ir tamsiame koridoriuje brautis pro sandėliuojamas statybines medžiagas. Tačiau už sunkių metalinių durų atsiveria visiškai kitoks, šviesus ir erdvus D.Kudino namų pasaulis. Jame karaliauja erdvė, nes būtent ji yra svarbiausia tokio tipo patalpose. Architekto nuomone, jos negalima aukoti dėl kvadratinių metrų, nes tuomet savita erdvė netenka didžiausio privalumo. Straipsnis apie loftus Tai greitai pajuto kai kurie Dmitrijaus kaimynai, daugiau nei keturių metrų aukščio erdvėje įrengę ne antresolę, o ištisinę perdangą, kurią, nusivylus rezultatu, vėliau teko išardyti. Dažnai, anot architekto, daroma ir kita klaida – ne itin lygios sienos, išskirtinės gamyklos lubų konstrukcijos uždengiamos gipskartoniu. Bet po juo dingsta ir visas pramoninių patalpų išskirtinumas. Savo bute architektas specialiai neslėpė nei negrabių silikatinių blokelių jungčių sienose, nei vamzdžių, nei laidų. Šios detalės tik dar labiau pabrėžia savitą pramoninę estetiką. „Man labiausiai norėjosi išbandyti gyvenimą tokioje didelėje industrinėje erdvėje. Ką tai reiškia, pajutau iš karto. Tokia erdvė nori nenori turi įtakos žmogaus gyvenimui, skatina gyventi kūrybingai, neužsidaryti, atsiskleisti“, – smagiais pojūčiais dalijosi Dmitrijus.

Ir gyvenimui, ir kūrybai

Namus D.Kudinas kūrė kaip daugiafunkcę erdvę, kurioje galėtų ne tik gyventi, bet ir dirbti, organizuoti renginius, fotosesijas. Saugodamas erdvę Dmitrijus ją padalijo ne pertvaromis, o paties sukurtais baldų blokais, kuriuose sutalpino ir drabužinę, ir knygų lentynas, virtuvės spinteles, buitinę techniką ir net dušo kabiną. Laiptų bloke architektas įrengė buities daiktų kambarį. Bene įspūdingiausia detalė pačiame būsto centre – spalvingas hamakas. Šeimininkas jį parsivežė iš Brazilijos. Ten viešėdamas jis buvo įpratęs kasdien jame gulėti. Sofa, Dmitrijaus nuomone, tokioje neįpareigojančioje aplinkoje atrodytų per daug solidžiai. O lengvai nukabinamas hamakas leidžia nesunkiai transformuoti erdvę, pritaikyti ją renginiams ir draugų vakarėliams. Straipsnis apie loftus

Nauja neužgožia sena

Nors gyvena vienas, virtuvės zona architekto namuose užima svarbią vietą. Patalpos centre – ilgas baltas baro stalas, kuriame integruota visa virtuvės technika, indų lentynos. Virš šio baro kabančiam įspūdingam gartraukiui panaudotas konstrukcinių kolonų įvaizdis. Architektui buvo svarbu, kad nauji interjero elementai kuo natūraliau įsilietų į aplinką, neužgožtų senų pramoninių konstrukcijų. Asketiškam vyriškam interjerui ypatingo jaukumo suteikė natūrali fanera, kuria architektas išklojo ne tik antresolės grindis, įrengė laiptus, bet ir apkalė dušo kambarį ir net pačią dušo kabiną. Pasirodo, impregnuota ir specialiu laku nulakuota fanera tampa atspari drėgmei ir netamsėja. Dmitrijus įsitikino, jog didelėse patalpose ypač tinka šildomos grindys. Ir ne tik dėl to, kad šiluma maloniai kutena pėdas, bet ir todėl, jog ji tolygiai pasiskirsto visoje didžiulėje erdvėje. Grindis architektas nudažė blizgia epoksidine derva, kuri yra ne tik nebrangi, jauki, bet ir puikiai dera prie bendro industrinio stiliaus.

Atrado naują kūrybos sritį

Įgyta patirtis įsirengiant savąjį būstą nenuėjo veltui. Buvusių pramoninių erdvių projektavimas, pritaikant jas naujam gyvenimui, pastaruoju metu tapo D.Kudino mėgstamiausia veikla. Buvusioje gamykloje dar yra laisvų patalpų. Pavyzdžiui, 100 kvadratinių metrų plotą be jokios apdailos dabar galima nusipirkti už 130 tūkstančių litų. Architekto skaičiavimu, papildomai įsirengti dar reikėtų investuoti apie 70 tūkstančių litų. Jo paties būsto įrengimas kartu su buitine technika ir baldais kainavo apie 150 tūkstančių litų. „Suprantu, jog toks būstas ir gyvenimo būdas priimtinas ne kiekvienam. Galbūt labiau kūrėjams, jauniems žmonėms. Nors, kaip rodo gyvenimas, čia kuriasi ir šeimos su vaikais, rimti verslininkai. Bet įdomiausia, kad čia lankytis patinka ir mano tėvams, kurie yra gana konservatyvūs žmonės“, – šypsojosi Dmitrijus. Lofto interjeras

Nuo gamyklos cecho iki prestižinio buto

* Idėja nenaudojamus pramoninius pastatus pritaikyti gyvenimui ir darbui kilo XX a. trečiajame dešimtmetyje JAV (Niujorko Manhatano rajone). Tuomet žemės kaina miesto centre smarkiai pakilo, todėl daugumą pramoninių objektų teko iškelti į miestų pakraščius. Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos, kuriomis pradėjo domėtis menininkai. * Juos sužavėjo patalpų erdvumas (aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės), palyginti nedidelės nuomos kainos. XX a. penktajame dešimtmetyje gyventi pritaikytos buvusios fabrikų patalpos itin išpopuliarėjo. Per dešimtmetį daugelis apleistų gamyklų JAV tapo stilingomis menininkų dirbtuvėmis, čia virė ir tų laikų bohemos gyvenimas. Populiarūs dailininkai atidarė galerijas ir studijas. Tarp jų – ir garsusis amerikiečių menininkas Andy Warholas. * Vėliau nuomoti prestižinėmis tapusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. Jų vietą užėmė sėkmingai dirbantys advokatai ir finansininkai. * 1960-aisiais būstų buvusiuose fabrikuose kūrimo idėja pasiekė Europą – Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją. Šiandien tokie kvartalai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Vakaruose šių senų pramoninių patalpų paklausa yra tokia didelė, kad jos tapo netgi deficitu, todėl imta statyti naujus tokį stilių imituojančius pastatus. * Lietuvoje apleistais fabrikais susidomėta XX a. pabaigoje. O pastaruoju metu nestandartinius būstus čia įsirengia verslininkai, investuoja ir nekilnojamojo turto agentūros. Didžiausias toks kvartalas Vilniuje – netoli miesto centro T.Ševčenkos gatvėje veikusi radijo matavimo prietaisų gamykla „555“. * Pagrindinis būsto buvusiame pramoniniame pastate bruožas – didelė atvira erdvė. Pertvaromis erdvė paprastai nedalijama – atskiriamas nebent miegamasis kambarys ar pagalbinės patalpos. * Tokiai erdvei būdinga: aukštos, kartais iki 10 metrų lubos, dideli vitrininiai langai, atviros metalinės sijos ir laikančiosios konstrukcijos; balta emulsija dažytos sienos, atviro plytų mūro ar betono elementai; iš stiklo blokelių statomos pertvaros; minimalistinių formų chromuoti buitiniai prietaisai; asketiškumas ir minimalizmas.


Straipsnis publikuojamas gavus dienraščio “Lietuvos Rytas” leidėjų sutikimą. lrytas.lt