5

Alfa.lt # „Loftai“ – interjero erdvės lakiai fantazijai

Pramoninis miesto rajonas, apleistas pastatas, didelės erdvės – tokį vaizdą ketvirtadienio vakarą galėjo išvysti ne vienas į sostinėje surengtą „loftininkų“ vakarėlį atvykęs svečias. Čia kone pirmą kartą iš arti visuomenei buvo parodytas įvairiapusiškas ir kiekvieno žmogaus kūrybiškumą galintis perteikti „lofto“ veidas.„Loftas“ – senų mokyklų, elektrinių, fabrikų, gamyklų, geležinkelio stočių ir net apleistų bažnyčių erdvės, kurios tarsi prikeliamos naujam gyvenimui ir paverčiamos prabangiais gyvenamaisiais apartamentais. Nors Lietuvoje tai – savotiška naujovė, įsikurti nevaržomose erdvėse norinčiųjų vis daugėja. „Tokios erdvės yra itin populiarios Amerikoje ir daugelyje kitų Vakarų Europos valstybių, bet po truputį ši mada žengia ir į Lietuvą. Anksčiau čia buvo magnetofonų gamykla „Elfa“, o dabar tose pačiose patalpose erdvesnio gyvenimo ieškantiems žmonėms kuriami „loftai“. Smagu, kad seniai nenaudojami pastatai nelieka krūvomis griuvenų, o tarsi atgimsta iš naujo ir būna naudingi žmonėms“, – kalbėjo „Vytenio loftai“ projekto organizatorius Igoris Makarovas. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad „loftai“ – didelės, neišbaigtos erdvės patalpos, kuriose yra vos kelios esminės detalės – kampe stovinti kėdė ar senas gamyklos vežimėlis, bet šį stereotipą paneigti sutiko keli Lietuvos dizaineriai, kurie pritaikė „loftus“ praktiškam kasdieniniam ir komfortiškam gyvenimui bei pademonstravo susirinkusiesiems savo parengtus projektus.

Anot „loftų“ kūrėjų, svarbiausia atsižvelgti į vietą, kurioje stovi apleistas pastatas. Tai svarbu todėl, nes gyvenimą nestandartinėse patalpose dažniausiai renkasi miesto gyvenimo norintys žmonės. Tinkamiausios vietos „loftams“ yra pramoniniai miesto rajonai. Privalumu „lofto“ gyventojams tampa tai, kad įsigiję būstą jie patalpas gali įsirengti pagal savo skonį ir norus, nes juose įgyvendinti galima beveik viską. Vienintelė problema, kuri kartais trukdo statyboms – komunikaciniai darbai, kuriems atlikti dažniausiai reikia kaimynų sutikimo. „Dažniausiai „loftai“ rengiami pramoniniuose rajonuose, tad tenka į atskiras patalpas atsivesti vandenį, dujas, kurių vamzdžiai tiesiami kaimynų sienomis ar bendromis laiptinėmis. Pasitaiko atvejų, kad su tokiais norais nesutinka greta gyvenantys žmonės, tad tenka ieškoti kompromiso, nes kiekvienas jų nori savo gyvenamąsias patalpas įsirengti pagal savo skonį“, – teigė I. Makarovas.

Neretai „loftai“ išlieka viena didele erdve, kur miegamasis, virtuvė ir svetainė yra neatskirti papildomomis sienomis. Dėl šių priežasčių leidžiama gyventi ir judėti taip, kaip norisi. Interjeras juose dažniausiai keičiasi pagal nuotaiką, o baldai vadinami „keliaujančiais“, nes vieną dieną stovėję vienoje vietoje, kitąsyk jie gali atsidurti jau kitur ir taip pakeisti erdvės išvaizdą. Norint atskirti zonas, pakaktų vidury kambario pakabinti užuolaidas, pastatyti dvipusę knygų lentyną ar tiesiog skirtingai išdekoruoti grindis. Kai kurie žmonės linkę savo „loftus“ dalyti į dvi dalis, į gyvenamąją ir dabartinę, skirtą studijoms ar galerijoms įrengti.

Nors apleistų pastatų Lietuvoje netrūksta, „loftų“ Lietuvoje nedaug. Anot I. Makarovo, ne visi žmonės yra linkę mainyti įprastą butą į kiek kitokias, nekasdienių išplanavimų erdves, bet susidomėjimas tokiomis patalpomis auga. Ypač drąsesni žmonės ima dažniau dairytis į tokius būstus. Renginio metu su architektais ir dizaineriai buvo aptarinėjami „loftų“ interjerai, baldai ir kitokie įdomūs bei svarbūs aksesuarai.

Plačiame ekrane pasirodžius Afrikos vaizdams, visiems susirinkusiems vakaro svečiams grojo grupės „Skamp“ narys Viktoras Diawara. Atlikėjas šiuo metu kaip tik kuriasi tame pačiame pastate esančiame gretimame „lofte“.

Straipsnis publikuojamas gavus portalo alfa.lt sutikimą.